Skubu pasidalinti receptu skanaus padažo, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – kaukazinės slyvaitės kaip tik sunoko.
Kaukazinės slyvaitės gerai dera kasmet, bet šiemet jų ypač daug ir sunoko matydamos tikrai daug saulės.
Pati padažo įdėja, tai garsaus Sakartvelo Tkemali, kurį kiekviena gruzinė gamina subtiliai skirtingą. Tačiau guziniškas Tkemalis tikrai aitrus, stiprus gal dėl pačių žolelių intesyvumo to klimato šalyje.
Lietuviškas gavosi toks puikus ir subtilus, kad taip skanu su žuvimi tiek riebia, tiek balta ir be abejo tradiciškai su visokiais būdais ruošta mėsą ir net su virtais ryžiais, humusu.
- 1-1,3 kg (~2litrai) kaukazinių slyvaičių,
- 1-3 galvutė česnako (pagal česnako stiprumą ir jo toleravimą),
- 2 a.š. druskos
- 3 v.š. cukraus
- 1-3 aštrūs čili pipiriukai
- kalendros, krapų, bazilikų, raudonėlio, peletrūno ir kitų mėgstamų žolių. Viso ~200gr.
Kaukazines slyvutes nuplaukite, užpilkite ~0,5 vandens ir virkite, kol jos suminkštės ir pradės atskirinėti nuo kauliukų. Pravėsusias slyvaites pertrinti sietuve (didesnėmis skylutėmis) įstatytame į kitą indą, kad atsiskirtų kauliukai. Stengtis kad kuo daugiau žievelių atsidurtų padaže, nes jose ęsantis kolagenas-želatinas suteikia stangrumo atvėsusiam padažui ir be to tai labai sveika.
Į slyvaičių košę dėkite susmulkintas Žoles, česnaką ir čili pipirą druską, cukrų. Viską užvirinkite ir padažą supilstykite į iškaitintus stiklainiu, užsukite steriliais dangteliais. Skanaus 🙂