Atlantinių menkių ikrai

Gaudant ir dorojant dideles Atl.menkes gaunami puikūs subproduktai – ikrai ir kepenys. Ikruose baltymų iki 23%, riebalų tik 2,6%, kepenyse – 50% vertingų žuvų aliejų. Teko girdėti seno žvejo pasakojimą, kad iki norvegams atrandant naftą, o tai įvyko tik po II pasaulinio karo, daugelyje nedidelių žvejybinių laivelių ant denio stovėjo statinės, kuriose virė menkių kepenys. Aliejų, kurį nuo paviršiaus nugriebdavo kibirais, naudodavo kaip kurą laivo dizeliniam varikliui. Na, bet čia ne apie tai kaip pilti Mollers į degalų baką 🙂
Apie Ikrų paruošimą. Visu pirma jei ikrai nebuvo užšaldyti, tradiciškai jie „verdami” t.y. gerai pasūdytame ~80C vandenyje laikomi ~1val. ir ištraukus atvėsinus laikomi šaldytuve. Valgomi šalti, pjaustant ir dedant ant baltos duonos su geru majonezu ar kitaip.
Na, o jei ikrai buvo užšaldyti (kaip šiuo atveju), tinkamiausias būdas ruošti keptuvėje. Keptuvėje ištirpinti gausiai sviesto ir sudėkite pilnai atšildytus ikrus. Jei atšildant ištekėjo skysčio, nenupilkite jo, pilkite tiesiai į keptuvę, jis maistingas. Kepti reikia ant labai mažos ugnies permaišant ikrus, esant poreikiui vis pridedant sviesto. Ikrų maišas nėra labai skanus,nes tampa kaip guminis, taigi galima iš jo iškrėsti ikrus tiesiai į keptuvę. Kai visa ikrų masė pabala, pasūdykite ir slėgdami sudėkite į indelį. Atvėsus laikykite šaldytuve. Skanūs šilti, bet labai skonis jaučiasi atvėsus. Skanaus
.